Spanguolių nauda

Spanguolės (lot. Oxycoccus, angl. Cranberry, vok. Moosbeere) – paplitusios po visą pasaulį. Amerikoje spanguolės net tapo nacionaliniu simboliu. Pasak Amerikos indėnų, spanguolės išaugo iš kraujo lašų, kurį praliejo žmonės kovose su milžinais. Lietuvoje spanguolė vadinama gervių ir laumių uoga.

Spanguolių uogos garsėja vitaminų ir įvairių medžiagų gausa. Jose yra daug vitaminų C, B1, B2, B6, mikro – ir makroelementų, ypač jodo, geležies, mangano, vario, kobalto. Spanguolėse aptikti net 25 mineraliniai elementai. Vertingos spanguolėse esančios organinės rūgštys: citrinos, chinino, benzoinė, chlorogeno, oleono, ursoto.

Teigiamas spanguolių poveikis:

– turi tonizuojamą poveikį ir skatina fizinį bei protinį aktyvumą;
– spanguolėse esanti paraskorbininė rūgštis turi priešgrybelinį poveikį;
– hipurine rūgštimi rūgština šlapimą ir tokiu būdu padeda apsisaugoti nuo šlapimo takų infekcijų;
– spanguolėse yra proantocianidinų, kurie pasižymi antioksidaciniu ir antiuždegiminiu, poveikiu, padeda apsaugoti širdies kraujagyslių sistemą bei mažinti cholesterolio kiekį kraujyje;
– spanguolių ekstraktas stimuliuoja virškinimo fermentų gamybą, žadina apetitą ir padeda geriau pasisavinti maistą;
– ypač gerai malšina troškulį.

Spanguolių sultis taip pat rekomenduojama gerti turint temperatūros, sergant peršalimo ligomis, cukriniu diabetu, medžiagų apykaitos sutrikimų sukeltu artritu, reumatinėmis ligomis bei podagra. Kadangi jos skatina šlapimo išsiskyrimą, šių uogų sultimis gydoma inkstų bei šlapimo pūslės ligas, hipertenziją, apsinuodijimus bei diatezę; jomis taip pat gydomi odos vėžio bei skrandžio augliai. Spanguolių sultys padeda išvengti kai kurių rūšių akmenų inkstuose; jas rekomenduojama kuo dažniau gerti sergant glaukoma arba pielonefritu: gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną, išmaišius jose vieną valgomąjį šaukštą medaus.

Spanguolių nektaras „Granda“ 1L (6 vnt. pakuotėje)

Aukštos rezoliucijos nuotrauka